Shiba Inu yra viena iš seniausių ir populiariausių šunų veislių Japonijoje. Viena iš šešių vietinių šunų veislių čia tapo popkultūros ikonomis. Galite juos rasti kolekcinių gacha formų, virusinių doge memų ir net kriptovaliutų pavidalu. Shiba Inu istorija siejama su veislės kilme, kai pirmieji naujakuriai atvyko į Japoniją maždaug 7000 m. pr. Kr.

Japonai šiba inu šunis apibūdina taip: kan-i – drąsus ir ramus, ryosei – geros prigimties, švelnus, ištikimas, soboku – nuoširdus, atviras, spontaniškas... Tarp kitų Japonijos šunų (akitų, hokoidų, kišių, kai ir šikokų) šibų šeima yra gausiausia.

Jos atsirado Honsiu, didžiausioje Japonijos saloje. Išpažindami sintoizmą, japonai buvo arčiau gamtos, jų gyvenime nemenką vietą užėmė šunys. Ieškant šiba inu kilmės šaknų, galima aptikti japoniškąjį vilką ir senuosius špicinius šunis. Taip pat žinoma, kad nuo seno su jomis medžiojo paukščius ir žvėrelius.

Akitoms labai svarbu tinkamai prižiūrėti, kad išlaikytų savo bendrą sveikatą ir užtikrintų, kad jų kailis išliktų optimalios būklės. Tačiau būtina atminti, kad sveikos odos ir kailio palaikymas – tai ne tik išorinė priežiūra; vidiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tai apima tinkamą mitybą, pritaikytą jų poreikiams. Subalansuota mityba, kurioje gausu maistinių medžiagų, yra gyvybiškai svarbi norint išlaikyti sveiką odą ir blizgantį kailį iš vidaus.

Be to, svarbu pripažinti, kad šuns psichinė savijauta taip pat turi įtakos jų fizinei išvaizdai. Stresas ir nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant odos ir kailio būklę. Todėl, be priežiūros ir mitybos, jūsų akitai būtina užtikrinti pozityvią ir praturtinančią aplinką bendrai jų gerovei.

Maudymasis: labai svarbu akitą maudyti tik tada, kai būtina, kad iš kailio nenusivalytų natūralūs aliejai, o tai gali sukelti sausumą ir sudirginimą. Maudydamiesi rinkitės aukštos kokybės natūralius produktus, kad išlaikytumėte odos ir kailio sveikatą. Be to, kruopščiai nuplaukite, kad pašalintumėte visus šampūno pėdsakus, kurie gali sukelti diskomfortą ir odos problemų.

Šepetys: šepetys turi didelę reikšmę, ypač slinkimo sezono metu, nes jis veiksmingai pašalina palaidus kailius ir apsaugo nuo kilimėlių. Taip pat tarp slinkimo sezonų reguliarus valymas šepečiu padeda atgaivinti kailį ir švelniai jį išvalyti tarp maudynių. Tačiau labai svarbu naudoti tinkamą įrangą ir metodus, kad būtų išvengta odos sudirginimo ar kailio pažeidimo. Rinkitės švelnius šepečius, specialiai sukurtus dvigubai dengtoms veislėms, kad užtikrintumėte patogų akitos priežiūros patirtį.

Vieni teigia, jog šiba (shiba) kilo iš žodžio shibafu, reiškiančio žolės kupstą – žiemą nurudusi žolė panaši į šibų kailį. Kiti šį pavadinimą kildina iš krūmokšnių šuns. Treti mano, kad pavadinimą lėmė senoji vietos gyventojų tarmė, kur šiba reiškia mažas. Kalbėdami apie šibas, japonai kartais prideda žodelį ken. Ken, arba inu, reiškia šuo. O dar juos šaukė Bawa inu (raudonas šuo). VI amžiuje buvo pradėta rašyti Japonijos istorija. Pasirodė pirmoji konstitucija, o imperatoriškasis teismas įsteigė šunų apsaugos instituciją. Vėliau šalyje sustiprėjo karinis režimas, atsirado privilegijuotų karių samurajų. Valdžią paėmė karvedžiai – šogūnai. Valdant šogūnams, šunys klestėjo. Penktoji šogūnų dinastija net buvo vadinama šunų šogūnais. Pastarieji šunis garbino: beglobiams statė prieglaudas, šunų teises gynė labiau nei žmonių. Japonijai atvėrus sienas, pūstelėjo nauji vėjai. Tapo madinga parsigabenti iš Europos kitų veislių šunų, o vietiniai šunys tapo prasčiokiškumo ženklu. Tačiau veislės mylėtojai vis tiek neapleido šibų ir įkūrė Japonijos šunų globos organizaciją, japonų šunys buvo paskelbti nacionaline vertybe.

Galerija